- naigaroti
- naĩgaroti, -oja, -ojo tr., intr. rankioti, ieškinėti (žolės): Nieko nėr te to dobilo, tik kai avelės, tai da naĩgaroja, da vis ėda Vb. Atariant bulves arkliai žolę naigaroja Pbr. ║ menkai, lėtai ar nenoromis valgyti, ėsti: Viena gerai ėda, o kita, ta degla, naĩgaroja tik Rm.
Dictionary of the Lithuanian Language.